Autorius: psichologaskaune

Skirtingi žmonės skirtingus sprendimus priima skirtingai. Dažnai vienam žmogui tinkanti strategija, kitam gali visiškai nepasiteisinti. Nėra vieno atsakymo ar vieno recepto, kaip priimti teisingą sprendimą, bet daugeliui iš mūsų prieš jį priimant, vertinga atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Iš pradžių siūlau pasikliauti jau turima patirtimi. Kiekvienas iš mūsų turi susiformavęs savo efektyviausią elgseną. Nebūtinai ji atrodo efektyviausia kitiems, tačiau kiekvienas žmogus susikonstruoja asmeninę sprendimų priėmimo strategiją ir ji jam yra pati komfortiškiausia. Net jeigu Jums atrodo, kad gyvenime sprendimų nepriimate arba už jus juos priima kiti, tai nėra tiesa. Labai dažnai girdžiu moteris sakančias, jog joms priimti sprendimus padeda vyrai, jos stokoja pasitikėjimo savimi. Bet pabandykite prisiminti bent 5 situacijas, kuomet priėmėte sprendimus viena. Galbūt tai kažkas iš darbinių situacijų? Prisiminkite laikotarpį, kai dar neturėjote antrosios pusės.  Tikrai turėtumėte rasti bent kelis kriterijus, kuriais rėmėtės tuo metu: Ar tie sprendimai buvo gerai apgalvoti? Ar dėliojote  pliusus ir minusus? Ar su kažkuo konsultavotės? Gal klausėtės intuicijos? Kas padėjo priimti teisingą sprendimą?

Prisiminkite keletą situacijų, kuriose priėmėte neteisingą sprendimą. Pagalvokite, kuo šie kartai skyrėsi nuo anų situacijų? Kokius kriterijus tąkart pamiršote? Jei paanalizuosite savo praeitį, tikrai rasite, ko iš jos pasimokyti. Jeigu peržvelgus turimus sprendimų priėmimo resursus nerasite tinkamo atsakymo, toliau pateiksiu keletą būdų, kurie galėtų padėti priimti sprendimą.

Pirma. Paanalizuokite žmogaus, kuris jums imponuoja, sprendimų priėmimų strategiją. Jeigu anksčiau priimdavote sprendimus kartu su vyru ir jie pasiteisindavo, pamąstykite, kokiais kriterijais vadovaudavosi jis. Galite pabandyti mintyse įsivaizduoti, kaip šioje situacijoje kalbėtumėte ar galvotumėte, ką sau patartumėte, jei būtumėte vyro vietoje. Jeigu ilgą laiką gyvenote kartu, tikriausiai nebus sunku mintyse, tai padaryti. Jei nenorite įsivaizduoti vyro, gal turite kitą jums imponuojantį asmenį? Pabandykite įsijausti į jo poziciją ir  pasakyti bent kelis argumentus, ką šioje situacijoje daryti ir ko vengti.

Antra. Norint priimti gerą sprendimą, visuomet svarbu turėti kuo daugiau informacijos. Aiškiai sau atsakykite, kodėl Jums svarbu priimti vieną ar kitą sprendimą. Surašykite ant popieriaus lapo, kokias naujas galimybes šis sprendimas padės atverti? Kokius svarbius poreikius padės patenkinti? Atsakykite sau, kas bus geriau ir ko trūks gyvenime, jeigu to sprendimo nepriimsite. Įsivaizduokite, jog svarstote įsigyti naujus namus. Galbūt senuose namuose jaučiatėss saugiau, bet negalite realizuoti savo svajonės, kuriai nauji namai būtini? Gal nauji namai suteiks daugiau buitinio komforto, tačiau jausite nuolatinę emocinę įtampą dėl kabančio kredito ir dėl to ribosite savo laisvalaikio galimybes? Pabandykite tiesiai ir atvirai išanalizuoti, kokie yra pliusai ir minusai. Pagalvokite, ar tikrai susirinkote visą techninę su sprendimu susijusią informaciją. Ar išsiaiškinote visas kreditavimo sąlygas? Ar palyginote jas skirtinguose bankuose? Ar tiksliai žinote, kokį būstą ir kur pirksite? Kaip kis jo vertė bei realizavimo galimybės ilgalaikėje perspektyvoje? Visa ši informacija, apie kurią nepagalvojote anksčiau, gali lemti Jūsų sprendimą. Atsakant ne tik į šiuos, bet įvairius kitus klausimus, gali prireikti susitikti su įvairiais specialistais: turto vertintojais, bankų darbuotojais ir pan., tačiau nepagailėkite laiko kokybiškam informacijos rinkimui. Ši techninė informacija, kuri emocijų fone neatrodė tokia svarbi,  gali turėti lemiamos įtakos priimant galutinį sprendimą.

Trečia. Nesivadovaukite kraštutinumais! Geriausi sprendimai priimami, kai žmogaus intuicijos ir racionalaus proto argumentai sutampa. Argumentai padeda nuraminti iš nežinomybės kylančią įtampą. Jei sugebėsite aiškiai ir logiškai argumentuoti, kodėl priėjote būtent prie tokios išvados, tai nepriklausomai nuo rezultato, išlaikysite pasitikėjimą savimi.  Intuicija yra mūsų emocinė atmintis. Ji atsižvelgia į jau turimą mūsų emocinį patyrimą ir to pasekoje palaiko arba prieštarauja mūsų sprendimams. Jeigu intuityviai jaučiatės patogiai dėl priimamo sprendimo, tikriausiai jau turite teigiamą emocinį patyrimą iš praeities, kuris yra susijęs su kažkuria sprendimo puse. Įsiklausykite į intuiciją! Ji tokia pat svarbi kaip ir Jūsų racionalus protas.

           Ketvirta. Pabandykite įsivaizduoti save ilgesnėje laiko perspektyvoje. Ant vieno lapo užrašykite teigiamą sprendimą,  ant kito – neigiamą. Padėkite juos skirtingose vietose ir atsistokite ant kiekvieno iš jų paeiliui. Įsivaizduokite save po 5 metų, jei priimtumėte šį sprendimą. Kaip atrodo jūsų gyvenimas? Kaip jaučiatės su šiuo sprendimu? Pabūkite tame gyvenime keletą minučių, pagalvokite apie jį. Tuomet pereikite ant kito lapo. Pabūkite naujoje pozicijoje, atsakykite į tuos pačius klausimus, vėl įsivaizduokite savo gyvenimą tik su kitu sprendimu. Palyginkite, kiek dvasinio, fizinio ir emocinio komforto jaučiate kiekvienoje šių pozicijų. Kartais žvilgsnis į save iš  laiko perspektyvos, gali padėti atrasti svarbių įžvalgų.

Penkta. Jei jaučiate, jog visgi Jums būtina aplinkinių parama, pasitarkite su artimaisiais, kurie Jus pažįsta, kuriais Jūs pasitikite. Galbūt, jie pasakys naujų argumentų, papildys Jūsų sąrašą: bus lengviau suprasti, kokia linkme judėti. Galbūt, Jums reikia tik žmogiško palaikymo ir paskatinimo, kad patvirtintumėte sau sprendimą, kurį jau esate priėmusi. Išgirskite nuomones, išanalizuokite jas, bet priimkite sprendimą pati. Niekas už Jus pačią geriau nežino, ko Jums iš tiesų reikia.  Niekas už Jus pačią geriau nenugyvens Jūsų gyvenimo nei Jūs pati.

Ir vis dėlto, jeigu po šių pratimų ir apmąstymų vistiek liksite didelėse dvejonėse ir įtampoje, tiesiog nuspręskite atidėti sprendimą konkrečiam laikui: pavyzdžiui, savaitei, mėnesiui ar pusei metų. Sprendimo nepriėmimas irgi yra sprendimas. Nesavalaikis sprendimas – net ir su geru rezultatu – ne visada atneša ilgalaikį pasitenkinimą. Galbūt po pusmečio vėl galėsite atsakyti į visus anksčiau išsikeltus klausimus ir viskas pasirodys, kur kas aiškiau ir paprasčiau.

Visiškai nesvarbu, ar žmonės skiriasi po metų ar po dešimties, skausmas gali būti tiek pat intensyvus ir sunkiai žmogui pakeliamas – tai yra netektis. Netektis skaudi tiek, kiek jautrus pats žmogus ir kiek svarbus jam buvo santykis. Pasitaiko, kad žmonės susitinka labai trumpam laikui, o ilgesį ir skausmą nešiojasi daugelį metų. Būna ir taip, kad daugybę patyrimų kartu turėję žmonės geba atsisveikinti su šypsena ir vidiniu palengvėjimu.

Pirmas svarbus dalykas skyrybų metu – nenuvertinkite savo skausmo. Jei šiuo metu Jums skauda, reiškia turite tą jausmą savyje ir nereikia savęs dėl to menkinti: juk kitiems būna dar blogiau, todėl mano skausmas menkesnis. Svarbu ne tik patiems nemenkinti savo jausmų ir pojūčių, bet ir neleisti to daryti kitiems. Atsiribokite nuo žmonių, kurie puola aiškinti, kad „koks kvailys jis buvo, gi nieko nepraradai“, „pažiūrėk kaip iš tiesų žmonės gyvena nelaimėje, o čia tik santykiai“, „tuoj rasi kitą, ne karo metas“ ir pan.

Pirmas netekties etapas – tai laikas liūdesiui. Jame turite būti jautrūs sau ir savo poreikiams. Leiskite sau verkti tiek kiek norisi, rašyti apie tai, ką jaučiate, ir pasakoti tol, kol žodžiai liesis iš vidaus. Antras dalykas, labai svarbu neįstrigti šiame skausme ir neužsidaryti vienatvėje. Pykčio ar nerimo metu žmogus turi labai daug energijos, o liūdesys labai klampi emocija. Liūdesys traukia į apatiją ir neveiklumą, todėl ilgainiui gali imti atrodyti, kad niekam nebėra jėgų ir nieko nebesinori. Kaip sunku bebūtų, reikia žingsnis po žingsnio eiti į priekį. Taip kaip sužeistas žvėris grįžta į savo olą, taip ir jūs, leiskite sau net ir skausme žengti mažus žingsnius. Tvarkykitės namus, pasigaminkite valgyti, užsidekite žvakę, melskitės, paskaitykite bent puslapį jums įdomios knygos, prisiverskite nueiti į sporto klubą. Tokioje situacijoje paprastai nieko nesinori, bet būtent maži žingsniai (net ir per prievartą) leidžia po truputėlį skausmą keliančioms mintims vis labiau pasitraukti už kiekvieno naujo patyrimo.  Tai nereiškia, kad pradėjus daryti šiuos dalykus, skausmas praeis: jis gali temdyti kiekvieną veiklą, tačiau vistiek nesustokite.

Trečias žingsnis: apsupkite save palaikančiais žmonėmis. Prašykite pagalbos. Kalbėkite, kaip jums sunku. Prašykite pabūti su jumis kuo ilgiau ir dažniau. „Nelimituokite‘ pagalbos sau. Dažnai žmonės užsiveria tokiais momentais nuo kitų, nes bijo atsibosti savo istorijomis, „užkrauti“ ar tiesiog gėdijasi savo ašarų. Kiti žmonės taip pat priima sprendimus, todėl patys gali nuspręsti, kiek su jumis būti. Neprisiimkite atsakomybės už jų jausmus, o garsiai sakykite savo poreikius ir priimkite siūlomą paramą.

Ketvirta, kreipkitės į specialistus. Dažnai artimieji skyrybų metu yra subjektyvūs ir gali išsakyti savo mintis, kurias mažiausiai norisi tokiu metu girdėti ir kurios nebūtinai padeda. Leiskite sau eiti pas specialistus, kurie iš tiesų padės Jums pamatyti platesnį situacijos vaizdą ar tiesiog leis kūrybiškais būdais kalbėti apie savo išgyvenimus. Tai gali būti psichologas, meno terapeutas, šokio terapeutas, koučingo specialistas, pagalbos linijos savanoris ar dvasinis mokytojas – bet kas, ko Jums tuo metu reikia. Girdėkite kitų žmonių pasakojamus „geriausių“ skausmo įveikos būdus, tačiau pasirinkite savo. Pabandykite skirtingus metodus ir leiskite sau daryti viską, kas tuo metu padeda atstatyti emocinę ir fizinę gerovę. Kai didysis skausmas praeis, tuomet galėsite atsirinkti ir pasilikti atrastus nuoseklius savęs stiprinimo būdus. O šiuo metu leiskite sau jų ieškoti. Negailėkite laiko ir finansinių investicijų skirtų atsistatyti. Taip, kaip Jūs įveiksite šią krizę, gali turėti įtakos Jūsų kitiems santykiams, asmeniniam produktyvumui ir elgesio modeliui ateityje. Jausmų slopinimas ar bandymai nuo jų pabėgti, vėliau vienaip ar kitaip grįžta į gyvenimą. Kuo daugiau sau padėsite pradžioje, tuo greičiau vyks psichologinio atsistatymo procesas ir tuo mažesnės bus krizės pasekmės ateityje.

Štai keletas metodų, kurie Jums gali padėti. Pabandykite, gal tai pagelbės pasijusti geriau.

1.  Surašykite visas buvusio žmogaus savybes. Vienoje grafoje tai, kas jus džiugino ir žavėjo, kitoje – kas netenkino ar skaudino. Skyrybų momentu dažnai susikoncentruojame į netektį ir tprisimename tik gražius dalykus. Toks dvipusis sąrašas gali padėti praplėsti matymą, prisiminti ir netenkinusią santykių pusę ir taip sumažinti netekties jausmą.

2.  Neleiskite savo mintims nuklysti į praeitį. Stenkitės galvoti, vardan ko verta išsiskirti. Kokias galimybes be to žmogaus naujai atversite, kokius savo poreikius galėsite realizuoti, kokioms svajonėms atsiduosite. Įsivaizduokite prieš miegą, kaip darote tai, apie ką svajojote, pavyzdžiui: keliaujate ten kur save ribodavote, mokotės to, ko santykyje sau neleidote, nusiperkate naujus svajonių namus, užsiimate nauju hobiu.  Ne tik svajokite, bet pabandykite pamažu link to pajudėti.

3. Jei jau negalite negalvoti apie buvusį žmogų, tai prisiminkite gražius kartu turėtus prisiminimus ir padėkokite pasauliui už tą laiką. Galbūt dėl to ir buvo verta susitikti ir dabar iškęsti turimą skausmą.

4.   Pasistenkite, kiek įmanoma atsiriboti nuo buvusio žmogaus. Kol neturite vidinių resursų, kiekvienas tiesioginis ar netiesioginis susidūrimas bus dirginantis ir vedantis į liūdesio atkrytį. Netikrinkite jo socialinių tinklų paskyros, paslėpkite bendras nuotraukas, ištrinkite žinutes, paslėpkite prisiminimus keliančius daiktus.

5.  Jei turite viltį, kad jūsų partneris grįš, maitinkitės ta viltimi. Pasakykite sau, kad „jei lemta, tai vis tiek būsime kartu“, tačiau neleiskite gyvenimo veltui ir negyvenkite laukimu. Rūpinkitės savimi, judėkite į priekį, siekite karjeros, tobulinkite kūną, darykite bet ką, kas Jums svarbu ir reikalinga, norint sukurti didesnę asmeninę gerovę ir pasitikėjimo savimi jausmą. Jei šis žmogus kažkada grįš, tai džiaugsitės, kad laikas, kurį praleidote atskirai, nebuvo iššvaistytas veltui. Jeigu jis niekada negrįš, tai visi padaryti žingsniai, taps nauju pagrindu Jūsų tolimesniam gyvenimui ar kitiems santykiams.

6.  Kiek įmanoma pakeiskite namų aplinką. Dažnai namų aplinka primena praleistą laiką kartu ir buvimas joje gali skatinti slogias emocijas. Pakeiskite, kad ir mažus, finansiškai daug nekainuojančias interjero detales. Perstumdykite baldus, pakeiskite užuolaidas, nusipirkite naujus puodelius. Tokie maži dalykai kartais sukuria daug emocinio komforto.

7.   Rašykite pozityvias afirmacijas – pozityvūs teiginiai, kurie kartojami savęs programavimo ir savitaigos tikslais. Tuo metu, kai išgyvename skausmą, mūsų mąstymas tampa siauras ir rigidiškas, rašant daug lengviau yra nukreipti savo mintis. Galite rašyti dienoraštį, o galite pasirinkti Jums svarbią, palaikančią afirmaciją ir ją kartoti popieriuje, pavyzdžiui: nors šiandien man sunku ir norisi verkti, bet žinau, kad pasaulis manimi rūpinasi ir greitai atsivers naujos galimybės, aš vėl gerai jausiuosi ir viskas susitvarkys.

8. Pasinaudokite vandeniu kaip būdu nuplauti vidinį skausmą. Atsistokite po dušu ir įsivaizduokite, kaip srovė plauna Jūsų skausmą ir neviltį, kaip su vandeniu iš vidaus išteka liūdesys, nuoskaudos ir nusivylimai.

9. Vaikščiokite ar sportuokite. Daug vaikščiokite gamtoje, kol pajusite fizinį nuovargį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu žingsniu tolstate nuo savo praeities ir artėjate link vidinės ramybės. Jei nemėgstate vaiksčioti, gal yra kažkokia kita fiziškai aktyvi veikla, kurią kažkada patiko ar vis norėjote išbandyti. Leiskite savo kūnui pavargti: per fizinę iškrovą paleisite susikaupusias emocijas.

10. Sudarykite visų nuoskaudų sąrašą. Surašykite viską, dėl ko šitas žmogus Jus skaudino ir nuvylė. Kai pradėsite idealizuoti buvusį santykį ar žmogų, vėl ir vėl skaitykite savo sudarytą sąrašą.

11. Miegokite tiek, kiek Jums norisi. Jei tik norisi ir galite, leiskite sau užmigti ir dienos bėgyje. Miegas padeda nervų sistemai atsistatyti ir sustiprėti. Emocinis krūvis atima daug energijos, todėl krizės metu svarbu turėti  daugiau poilsio nei įprastai.

12. Leiskite sau pykti ir kaltinti buvusį partnerį. Nebūtina to daryti tiesiogiai, galite tai daryti savo mintyse ar patikimo žmogaus akivaizdoje. Pyktis – tonizuojanti, mobilizuojanti emocija. Teisingai jį nukreipus, galima rasti didelį jėgų ir motyvacijos šaltinį. Pyktis šiame etape dažnai naudingesnė emocija nei liūdesys. Pirmiausia, leiskite sau supykti, o kai tai įvyks, pagalvokite, kaip prasmingai tą pyktį panaudoti? Galbūt galima jį nukreipti į karjeros pasiekimus, sportą, ar išvaizdos pokyčius. Pasinaudokite savo pykčiu kaip kuriamaja jėga gyvenime.

13. Pabandykite suprasti, kokią pamoką iš šio santykio turite išmokti. Kuo šie santykiai jus praturtino, kokias savybes išugdė ir kaip galite šia istorija pasinaudoti, kad sukurtumėte naujus, Jums svarbius ir gražius dalykus gyvenime. Užrašykite savo istoriją ir jos pamoką. Jei bus impulsas, pasidalinkite su kitais. Tai gali būti vertinga patirtis panašioje situacijoje esantiems žmonėms.

14. Prisijunkite prie žmonių grupių, kurie turi panašius išgyvenimus kaip ir Jūs.  Dažnai tokiose grupėse galima rasti palaikančią aplinką ir daug naujų idėjų, kaip išgyventi skausmą. Panašias patirtis turintys žmonės pasidalins savo atrastais būdais, beliks juos išbandyti.

15. Priimkite savo skirtingus jausmus buvusiam žmogui. Gali būti, kad vieną akimirką jausite neapykantą, o kitą meilę. Tai nereiškia, kad privalote „pasirinkti“ ir įsikabinti į vieną kraštutinumą. Gali būti, kad abi emocijos Jumyse verda vienu metu. Tiesiog atskirkite už ką tą žmogų mylite ir už kokį jo elgesį pykstate ar liūdite: tai padės išvengti vidinio konflikto ir savo jausmų  nuvertinimo. Priimkite save su visomis emocijomis, nes jų pripažinimas atveria galimybes daryti sau palankesnius ir sąmoningesnius sprendimus.

16. Jei jaučiate, kad skyrybų skausmas nebepakeliamas, kad kyla minčių apie gyvenimo nutraukimą, kad negalite naktimis užmigti, o dienomis atlikti privalomų darbų – kreipkitės į specialistą (psichologą, psichiatrą arba šeimos gydytoją). Jis galės atlikti reikiamus tyrimus ir nukreipti tolesniam gydymui.